kiaulinčius

×kiauliñčius (hibr.) sm. (2) Pls kiaulidė: Jie naujus kiaulinčiùs pasistatė Ds. Reikia paklot po kiaulėm – šlapia jų kiaulinčiuj Rod. Kiaules laikom kiauliñčiuj Rod. ^ Pirkia kap kiauliñčius Rod.